(Ne)mobiliako dienoraštis

Ojojoj… na ir linksmas pas mus šiandien Halloweenas… Bet šį pasakojimą noriu pradėti nuo vakar vakaro.

Taigi, sugalvojome jau vakarėjant su kitais vitrinose esančiais kolegomis, kad reikia švęsti Halloweeno išvakares. Tad susiorganizavome „Hello, vynas“ partyyy. Linksma buvo, pirmą kartą visi padoriai, net įsitaisę skirtinguose vitrinos aukštuose, susidraugavome. Pasirodė, kad vieną didžiausių gerklių – net 160 Gb talpos – turi geltonasis „Dell‘as“, kurio ir charakteris man labai patiko ir manau, kad ateityje galėsime būti gana geri draugai. Nors vynelio pylėm nemažai, mano Ramūnas (RAM atmintis) man buvo ištikimas – visą vakarą puikiai pamenu…

Tačiau kam įdomūs tie, kurie gyvena gerai. Geriau pakalbėkime apie vyno update‘o neatlaikiusius ir po 2,5 valandų pokalbio užsilenkusį Plonį (Samsung E210) ir Eržilą (Motorola V6MAXX Ferrari). Atrodo, kad užsilenkimas jiems iš prigimties subalansuotas :).

Taigi Ploniui ir Eržilui sulinkus, visi drauge sumanėme pakeisti jų išvaizdą, kad nubudę savęs nepažintų. Sudėtinga nebuvo, nes, turiu pasigirti, esu baigęs elementariosios plastinės (tiesiogine to žodžio prasme) chirurgijos pagrindus. Tad jiems bemiegant prisiuvome po atskirą rusišką ragelį, Bluetooth‘us pakeitėme telegrafu, o JAVA žaidimus – „Lego“ kaladėlėmis.

Smagu mums buvo žiūrėti į šiuos du veikėjus iš ryto, kada sukaupę šiek tiek energijos jie galiausiai pabudo, nerangiai, skleisdami keistai įkyrius balsus (nė iš tolo neprimenančius darnių melodijų). Dar smagiau stebėti, kaip visą rytą juos praeidinėja salone apsilankę svečiai. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera – bent jau kaukių šiandieniniam Halloweeno vakarui Ploniui ir Eržilui nereikės J. Be to, dabar turės net kelias laisvas dienas – galės prisikrauti ir atsistatyti, tad gal jau ir pirmadienį ką nors vėl suvilios…

Dabar kaip tik diskutuojame su geltonuoju Dell‘u, kaip gerai, kad nesame mobiliakai, kad mūsų taip greitai „neužmigdysi“. Nieku gyvu nesutikčiau gimti kuo nors kitu, juolab kad sulaukiu tiek daug salone apsilankančių moterų dėmesio…

Rodyk draugams

Uff. Viskas OK! Sakau „Ok“, nes man šios dvi raidės žymiai labiau patinka už Errrrorrrr…

Kai mane įjungė, galvojau, kad patekau į kompiuterių rojų. Priešais mane stovėjo vyras su kostiumu ir akiniais nuo saulės ir moteris juodais garbanotais plaukais. Pamaniau – Neo ir Trinitė. Taip juos ir vadinsiu.

Iš jų pokalbio man viskas paaiškėjo. Papildomą valandą sugalvojo lietuviai, kad prieš žiemą galėtų pamiegoti vieną valandą ilgiau ir rytas taptų šviesesnis.

- O tu [--0phrase error0--]! Dar tik 10 valandų! Visai pamiršau atsukti mobiliojo telefono laiką, – puolė į paniką Trinitė. Viduje džiaugiausi, kad manimi labiau pasitikima, nei mobiliais telefonais.

- Nuuu. O tai ką, iki tol gyvenai vasaros laiku? – nustebęs paklausė Neo.

- Galėjau valandą ilgiau pamiegot… – neatlyžo mergina.

-Aš ir žiūriu, ko tu šiandien į darbą laiku atėjai. Juk visada vieną valandą vėluoji, – skėlė bajerį Neo ir nuėjo toliau.

Tai viską paaiškina. Kuo toliau, tuo labiau man pradeda patikti žmonės. Būtinai parašysiu apie juos daugiau.

Rodyk draugams

Nesuprantu, kas atsitiko! Kodėl šiandien viskas viena valanda vėliau?

Gal skaitytojai man paaiškins, kame kampas? Čia kiekvieną pirmadienį taip? Ne ne ne! Mano programa nemeluoja, manualas taip pat – para turi 24 valandas, o savaitė 7 paras. Ir nė viena daugiau!

Žižius šiandien nubudo stebėtinai žvalus - visas toks besišypsantis. Aš - iškart prie jo su savo galvos skausmu. „Ė! Iš kur 25-ta valanda?“. Jis, pasirodo, irgi nežino. Trūkčiojam pečiais, kaip kokie idiotai. Bet mes juk ne kvailiai (na, bent jau aš tai tikrai), skaičiuoti mokam. Ir dar kaip mokam. Kažkoks sąmokslas… arba.. dar baisiau – virusas?!!!

Išsijungsiu ir lauksiu IT meistro. Viskas – man Amen!

Hasta la Vista!

Rodyk draugams

Atrodo, mano džiaugsmas dėl atkeliaujančio naujo kompiuterio buvo daugiau nei perdėtas. Atvežė šiandien vieną tokį. Baltas toks. Gulbinas, matai, atsirado. Sunervino - atvažiavo kažkoks su prakąsto obuolio emblema ant snukio ir visiems pradėjo iškart aiškinti, kad visi kiti salone esantys įrenginiai yra prasčiokai, be fantazijos, be idėjų ir nieko gero nemoka. Pats pradėjo girtis, kad turi visokių nerealių programų, kurių dėka jis nerealiai gerai gali dirbti su vaizdo medžiaga, tekstų kūrimu, muzikinėmis kompozicijomis ir panašiomis nesąmonėmis, kurių paprastam kompiuterio naudotojui net neprireikia.

Vėliau pradėjo girtis, kad jo kolegų naudotojai yra tiesiog atskira fainų žmogeliukų su ilgais šalikais bendruomenė. Ir toliau jis kalbėjo be perstojo - apie kažkokias reklamas MAC vs. PC, kur atseit įrodomas vienareikšmiškas Mac'ų pranašumas prieš paprastus kompiuterius - tokius, kaip aš…

Šitą užknisantį naujoką su mobiliakais draugiškai praminėm Žižium, nors jis bandė visus mus įtikinti, kad jo vardas yra Žeraldas (su minkštąja “l”, be jokio abejo). Nujaučiu, kad su juo nebūsime patys geriausi draugai - žmonės/kompai/mobiliakai/gyvūnai, kurie daug kalba (daugiausiai apie save) man nelabai patinka. Sakykit, ką norit, bet su Žižium vienu “Omni Connect'o” modemu nesidalinčiau.

Ok, turiu bėgt, girdžiu, kad Žižius su Sania susiriejo dėl to, kas yra didesnis technologinis žingsnis audio srityje - “Sony Walkman” ar “iPod”.

Rodyk draugams

Jau pradedu apsitrinti naujoje vietoje. Nors salone nuolat zuja žmonės, spėjau susipažinti su keletu kitų lentynose tupinčių IT šedevrų.

Pirma susižvalgėme su dviem mobiliakais priešais. Juokingi man jie: mažučiai, dailučiai ir truputį užrietę į dangų valdymo mygtukus, tipo mums priklauso ateitis. Tiesa, ne visi tokie „pingvinai“.

Daugiausia bendrauju su mobiliaku, kurį čia visi vadina „Benzinu“ (pagal manual‘ą jis „Nokia N95“). Nieko vyriokas, protingas, inteligentiškas, daug visko moka, bet kartais karštakošis (pvz., vakar supyko ant viso pasaulio, kai jį prie kompiuterio prijungė su laidu, o ne per „Bluetooth“. Na, žinant laido išvesties vietą, aš jį puikiai suprantu :)). Tikriausiai nuo to karšto būdo ar nuo modelio numerio tokią ir pravardę gavo – „Benzinas“. Bet šiaip vyrukas „cool“, manau, sutarsim.

Dar susipažinau su tikru salono pingvinu, ant viršelio turinčiu užrašą „Sony Ericsson K530“. Visi jį čia vadina Sania. Jei būtų renkamas mobiliakų parlamentas, tai Sania būtų pirmininkas, kaip minimum. Jis turi tvirtą nuomonę ir mano, kad ateityje iš IT įrenginių liks tik mobiliakai. Net kai su manim pirmą kartą pasisveikino, iš karto pradėjo pasakot, kad „tokiems kaip tu (suprask, notebook‘ams) greitai vieta bus tik muziejuje“. Che, aš tai tik gudriai šypsojausi ir žiūrėdamas į Sanios ekranėlį įsivaizdavau kaip per jį žiūri HD raiškos filmą…. No way, man, no way…

Su šitais dviem „kleckais“ daugiausiai dabar ir bendrauju, tačiau vitrinose knibžda ir daugiau mobiliukų ir nešiojamųjų kompiuterių.

Šiam kartui tiek, iki.

P.S. teko nugirsti mūsų mėlynai apsirengusių šeimininkų-pardavėjų kalbas, kad savaitės pabaigoj atvažiuos visiškai naujas nešiojamas kompas. Laukiu nesulaukiu giminaičio, gal dar vienas Dell? :)

Rodyk draugams

Labas visi ir visos.

Čia yra pirmasis mano blogo įrašas, todėl pasistengsiu, kad jums jis nepasirodytų pernelyg ilgas. Mano vardas yra Dell Inspiron 1521. Žinau, kad lievai vadinuosi, bet neturi labai daug laisvės rinktis, kai gimsti gamykloje kažkur Pietų Korėjoje… Kita vertus, džiaugiuosi, kad manęs pagal tų kraštų tradicijas nepavadino kokiu nors Kim Jong-Il'u, Park Yue-Soon'u ar Chow Yun-Fat'u. Vadinkite mane tiesiog nemobiliaku. Paklausite, kodėl - ogi aš atsiradau gana neįprastoje vietoje - “Omnitel” salone, tarp daugybės mobiliakų. Kažkaip net pačiam keista, kadangi įžengiau ten, kur dar nei vienas Dell'as nebuvo įžengęs. Sekdamas didžiųjų praėjusio amžiaus atradimų ir užkariavimų stiliumi galiu neabejodamas pasakyti “it's a one small step to Dell Inspiron 1521, but it's a giant leap for the Dellkind”.

Tiesa, tiksliai nežinau, kurioje tiksliai vietoje yra mano gyvenamasis salonas, bet iš apsilankančių rūškanų žmonių veidų ir jų aprangos, kalbėsenos bei klausomos muzikos ausinukuose stiliaus spėju, kad esu Lietuvos sostinės Vilniaus viename iš miegamųjų rajonų. Girdėjau, kaip šalia mobiliakai plepėjo kažką apie Fabijoniškes ar Fūbijoniškes - kol kas dar turiu sunkumų su lietuvių kalba, bet ketinu greitu metu prasilaužti ir deklamuoti Donelaičio “Metus”.

Ai, dar vienas prikolas - pats turiu integruotą webcam'ą, tai kai tik atsiras galimybė, truputį pafotkinsiu aplinką ir čia įdėsiu.

Tai tiek pradžiai. Tikiuosi, dažnai apsilankysite šitame bloge ir praskaidrinsite mano vienatvės dienas.

Brūkštelkit kaip jums sekasi.

Linkėjimai,

Jūsų Nemobiliakas

Rodyk draugams