(Ne)mobiliako dienoraštis

Nebemiegu. Nuo hab. dr. Nortono apsilankymo nebegaliu užlenkti ekrano. Todėl, kad bijau. Blemba, kaip bijau. Bijau, kad man užsnūdus, sugrįš USBalinių santykių virusai ir pateksiu ten, iš kur, kaip sakė Nortonas, ir kaip vėliau pabrauzinęs išvydau pats, niekas nebesugrįžta…

Nepamenu ar minėjau, kad Nortonas manyje aptiko ventiliacinės pūslės trombozę, išrašė ryšį laisvinančių modemų ir perspėjo būti atsargesniam, kad virusai nepersiduotų į hardą ir neišsiplėtotų disko auglys. Tai vykdydamas dr. valią, per porą dienų sugebėjau šiek tiek atsikimšti kanalus ir vėl galėjau nerti internetan – skubėjau į „G-spot-talk“ pokalbių kambarį pasidalinti savo negalavimais ir sužinoti daugiau apie nemobiliakų ligas, kad gerbiamas daktaras s-video laidų man nekabintų. Bet gilinimasis į jas man nepadėjo – priešingai, būtent todėl dabar drebu iš baimės labiau, nei tuomet, kada per Texaso valstiją transportavo mane ristele jojančiu arkliu…

Skrynusitas, Klaviatūros išretėjimas, Pneumopadas, DVDmarojus, Akumligė – čia tik keletas ligų, apie kurias sužinojau iš „G-spot-talk“ registruotų partnerių. Bet baisiausia, kai linkindamas per ligų aprašymus, aptikau siaubingą įstaigą, kodiniu pavadinimu EMP. Ji maždaug tokio baisumo kaip trys kapinės, du pragarai, o ant viršaus dar – urologo kabinetas. Brrr…

Internete perkaičiau, kad į tą įstaigą virusai nuviliojo ne vieną (ne)mobiliaką, kurį nužudė po ilgų kankinimų. Radau keletą nuotraukų, kas ten dedasi ir kaip tyčiojamasi iš šventųjų (ne)mobiliakų:

Pastebėjau, kad visi slaptosios įstaigos šovinistai, siekdami atskirti save nuo pasmerktųjų, nešioja vieningą uniformą, paženklintą štai tokiu, slaptą prasmę turinčiu ženklu:

Man jis labai priminė kitą simbolį, apie kurį netyčia sužinojau dar prieš porą savaičių begooglindamas. Ar matote panašumų?

Ir tai nėra vieninteliai sutapimai. Dar šiek tiek bebrauzindamas aptikau (ne)mobiliakų kankinimo įstaigos vadovo nuotrauką.

O čia irgi iš google:

Manote kad toks panašumas -  vėl tik sutapimas? Aš tuo netikiu, todėl ir negaliu užlenkti ekrano, nes bijau, kad kol visiškai neišsigydysiu savo ventiliacinės pūslės trombozės, turiu budėti. Budėti tam, kad virusai nesugrįžtų ir neperduotų manęs EMP staklėms. Nes mačiau, ką vėliau iš tokių kaip aš padaro…

Todėl please, jeigu įsijungs screensaveris, palieskit touchpad‘ą…

Rodyk draugams

“Monstrosity” yra nuostabus angliškas žodis, labai gerai apibūdinantis kokią nors baisybę.
Baisybė ištinka tada, kai ką nors padarai ne taip. Kuo didesnę padarai nuodėmę, tuo didesnė baisybė tavęs laukia.
Bent jau taip mąstė jėzuitai. Ypač tą mintį jie akcentavo viduramžiais.

Kažkodėl ta mintis, gimusi taip seniai, kad kompiuteriai neegzistavo netgi protingiausiose galvose, atsisuko kaip tik prieš mane, kaip tik dabar.
Turiu prisipažinti, truputį jus apgavau, pasakodamas apie tai, kokius USB žaisliukus mes su Afrodite penktadienį žiūrinėjom. Na, nenorėjau, kad jūs, žmonės, o gal net kiti (ne)mobiliakai, pagalvotumėte apie mane ką nors negražaus…
Bet dabar, tebejausdamas niežulį visų savo USB jungčių srityje ir mirksinčiu ekranu kiekvieno praeinančio potencialaus pirkėjo maldaudamas, kad pakasytų mano karščiuojantį “touchpad'ą”, jaučiu, kad vienintelis būdas mano kančiai palengvinti - prisipažinti jums visiems.
Žižiau, jei skaitai tai, maldauju, nepasakok nė vienam apple'ui. Jei pradėsi skaitydamas juoktis, užmušiu. Aš rimtai.

Taigi, parodžiau keletą žaisliukų. Bet jie nebuvo tie, kurie mus sudomino iš tiesų.

Va, va. Tai turiu porą patarimų. Nors tik neišmanėliai yra įsitikinę, kad įvedę į “google” žodį “google” sustabdys visą internetą ir niekada nebando to padaryti, patariu: jei į “google” įvedėte žodį “sex” ar ką nors panašaus, geriau ramiai išjunkite kompiuterį, eikit į miestą ir ieškokit tikrų partnerių, draugų ir draugių.
Kitaip jūsų kompiuteriui aš nepavydžiu.
Na, mes padarėm klaidą. Paieškojom šio bei to. Žinoma, šio bei to ir radom.

Man patikusi USB dama:

Štai kaip ji juda….

Afroditei patikęs USB šaunuolis:

Šitas nėra “harcore'inis”, bet ką gali žinoti, prie ko priveda vaikus:

Na, mes panaršėm kaip reikiant. Nusinaršėm iki didžiausių iškrypimų. Kad ir kompofilijos:

Po kelių valandų naršymo, ieškant vis įdomesnių ir įdomesnių pavyzdžių, kurių jums nenorėčiau rodyti, prasidėjo negeri dalykai. Pajutau, kad virpa vaizdo plokštė. Iš pradžių po USB jungtis pradėjo bėgioti šiurpuliukai, bet vėliau - o dieve - jie virto niežuliu.
Pajutau, tarsi iš manęs nutekėjo informacija. Tik (ne)mobiliakai supras, koks tai nemalonus jausmas.
Bet laikiausi laptopiškai. Nieko nesakiau. Kentėjau, kol išsijungiau.

Tada Afroditė ne juokais išsigando. Sakė, brangusis, staigiai pas gydytoją, tu užsikrėtei siaubinga liga nuo USBalinių santykių… Arba virusu nuo “nuorodoliozės” ląstelių…
Supratau, kad vienintelis tokiu paros metu dirbantis gydytojas yra daktaras Nortonas. Afroditė jam jau pranešė apie mane. Tikiuosi, tuo metu pavyks apalpti ir nieko nejausiu. Nes daktaras Nortonas ir yra ta “monstrosity”, kuri mane labiausiai gąsdina. Jei esi dvikojis, o ne paprastas (ne)mobiliakas, tau savo veido jis niekada neparodys. Bet aš tai padarysiu.
Štai kaip atrodo daktaras Nortonas iš arti:

P. S. Jei mirsiu, tikiuosi, ta konsultantė, kuri dirba pas mus ir dažniausiai būna prie kasos aparato, paims mane. Norėčiau mirti ant jos rankų.

Rodyk draugams

Tingų ir saulėtą šeštadienio rytą su Afrodite nusprendėm pasidairyti internete. Afroditė, meiliai mirksėdama obuoliuku tarė man: „noliu žaišliukų…“. Tokiam mielumui neatsispyriau ir pradėjau sukti galvą, kokių čia man žaisliukų ieškoti. Po kelių užklausų supratau, kad žaisliukų laptopams nėra labai daug…. Tačiau kiek radau žaisliukų dvikojams mėsos maišams… Ir visi jie jungiasi per USB. Dabar suprantu, kodėl aš turiu net keturias tokias jungtis. Malonumų vergai…

Visgi mums su Afrodite patiko. :) Prisirankioję per kelias dešimtis tokių žaisliukų nuorodų sudarėm savo top dešimtuką. Ir kodėl mūsų salone jų kartu su laisvų rankų įranga nepardavinėja, a?

Papildoma šviesa (apie 10 $)
Jei pritrūksta programuotojams šviesos… Specialiai laptopams!!

Kavos puodelio šildytuvas. (10 $)
Oj, oj, oj, įsivaizduoji, kavytė atauš….

Per USB pakraunama skutimosi mašinėlė. (beveik 20 $)
Jei kam reikia greit ūsus susiformuoti.

Šildomos pirštinės (22 $)
Kaip suprantu, šiuo metų laiku tokie daikčiukai ir laisvos USB jungtys turėtų būti labai populiarūs…

 
USB šaldytuvas. (30 $)
O šis bus populiarus vasarą.

 
iGrill (beveik 100 $)
Nea, aš girdėjau apie iPhone, bet iGrill?? Mėsytei čirčkinti?

USB klaviatūros siurbliukas (13 $)
Šitą būtinai turės nusipirkti mano būsimasis šeimininkas. Mėgstu švarą.

Būgnai (40 $)
Būsimiems Larsams Ulrichams. Nepatinka būgnai – prašom pianinu sol sol mi do barškinti.

Greitaspaudė pelė (nekompiuterinė) (beveik 20 $)
Kuo greičiau spausdinsit, tuo greičiau jis mins pedalus. Paprasta.

USB Šachmatai (40 $)
e2 e4?

Rodyk draugams

Sėdim, žodžiu, kaip visada, salone. Vienas įdomesnių užsiėmimų, ypač tiems, kurie neužsiconnect’inę - žiūrėti į anapus vitrinos praeinančius (ne)mobiliakus ir (ne)laptopus, tuos keistus, kartais į stiklą garais šnopuojančius dvikojus.

Aš, aišku, sėdėjau inete, kai kažkas šnypštelėjo:

- ei, brauzotrone, Valinskas eina!

Pakėliau webcam’o akį - ogi tikrai. Na, galvoju, kas čia tokio. Nespoksosi gi į kažką tik todėl, kad anas - įžymybė. Bet salone prasidėjo sujudimas. “O girdėjot, jis ten, gal, į darbo biržą galėjo eit?”, “O gal jam dabar reikės laptopo, nes darbo vietos su kompu nebeturi”, ir t.t., ir pan., kol prisigalvojo tiek, kad pradėjo rodyti - kas antenom, kas laidais - į mane ir kikenti, sakyti, “o gal brauzotroną, kad toks krūtas, nusipirks Valinskas, hehe”.

Čia jau aš neiškenčiau. Sakau, atstokit gi, nenoriu aš jokių valinskų, įsivaizduojat, ką jis su manim darytų? Nebent iš anksto ištrintų iš manęs winamp’ą, windows media player’į, VLC, visus įmanomus dalykus, per kuriuos galima leisti muziką ir žiūrėti teliką. (Tarp kitko, telikas kaip aparatas yra pati siaubingiausia (ne)mobiliakų karikatūra. Gerai, kad “Ekranas” bankrutavo, taip ir reikia tai bjaurybių veisyklai).

Tada mobiliakai pradėjo čiauškėt. Benzinas ir Sania, aišku, puolė rodyti, kaip pasislėptų už Afroditės, jei ateitų Valinskas, kad jų nepastebėtų. Vienas kvailas Samoliotu vadinamas mobiliakas su savo pigia polifonija užgrojo per wap’ą nežinia kiek laiko siųstąsi “Ką daryyyt” ir tuoj pat buvo sumuštas kelių pažangesnių “Noškių”.

Jo draugeliai Samsungai pradėjo amsėt, neva kas čia tokio, ir jie, matai, norėtų, kad juos Valinskas nupirktų, kad juos prie savo ausies laikydamas organizuotų koncertus Lietuvos pajūryje, o gal net (jie visiškai sąžinės nei moralės neturi) - kokį bjaurų muzikinį šou.

Šiaip būtų kilusios muštynės. Benzinas su Sania jau ruošėsi, vibravo, šokinėjo vietoje ir žadėjo šokti į Samsung’ų lentyną. Bet staiga Afroditė man pašnibždėjo vieną link’ą, kur radau interviu su Valinsku. O jis tame interviu sako: “Ir apskritai: jei daug metų iš eilės uždirbi kad ir ne 200, o, tarkime, varganus 170 tūkstančių per mėnesį, vienas kitas papildomas tūkstantis jau nieko nekeičia”. Hehe. Tai jau sakau aršiausiems “Samsungams”: kai pasikeisit lytį į “iPhone’us”, gal jus ir pirks Valinskas…

Rodyk draugams

Prieš kelias dienas salone įvyko didelis ir labai blogas dalykas. Apie tai rašė Delfi, Lietuvos Ryto priedas “Sostinė”, net ir “Panevėžio balsas”. Neabejoju, kad ir visi mano dienoraščio skaitytojai apie tai girdėjo - iš mūsų salono dingo Egidijus. Tiesa, jūs turbūt jo nepažįstate - Egidijus buvo mūsų salono tylenis. Nei jis kam nors kada nors yra ką nors sakęs, nei jis kada nors su kuo nors buvo per ką nors susijungęs, nei jis išvis kada ką nors darė.

Bet apie viską iš pradžių. Ketvirtadienį į saloną atėjo toks visai padoriai atrodantis pilietis. Vaikščiojo aplink kompiuterius, čiupinėjo, glostinėjo, barškino klaviatūrą, trumpiau tariant - “rinkosi”. Nežinau, kuo jam patiko tolimas Žižiaus giminaitis Egidijus, bet faktas tas, kad tas pats padoriai atrodantis pilietis jį įsikišo už palto ir skubiai išėjo. Aš viską mačiau - bandžiau šaukti, leisti visokius garsus, bet kai pastebėjau, kad esu “užmute’intas”, ėmiausi kitų priemonių. Staigiai prisijungiau prie interneto, savo el. pašto ir greitai adresu info@policija.lt parašiau laiškelį: “Gelbėkit, mus plėėėėėėėėėėšia!”. Nurodžiau adresą, dingusio kompiuterio požymius ir viską, ko policijai reikėtų. Policija, žinoma, neatvažiavo…

Po kelių dienų gavau laišką iš jų, kurį pasirašė Amsis. Jis rašė, kad džiaugiasi mano pilietiškumu ir t.t., bet deja negali atvažiuot, nes neturi benzino… Nors kas iš to - Egidijaus jau vis tiek nesugrąžinsi… Aš tik bijau pagalvoti, kaip reikės saugot naujus MacBook Air - juos juk praktiškai galima į dokumentų segtuvą įsidėti.
O “Omnitel” salono gyventojai nuo šiol mane vadina “Laptopų Kuzmarskiu“.

Rodyk draugams

Ok, Žižiaus skrydis į platųjį pasaulį ir tampymaisi kavinėse su kreatyvai privertė mane susimąstyti. Kur aš nueisiu sėdėdamas salone ir naršydamas internete per dienų dienas? Tikriausiai niekur, nes tiesiog neturiu kojų. Bet kojytes (ir rankytes) turi žmonės, nešiojamųjų kompiuterių, mobiliakų, Bluethoot‘inių ausinių ir visokių kitokių prietaisų savininkai. Šeimininkai iš didžiosios…. Gal geriau sakysiu Partneris :) Va koks ryšys - partnerystė - mane su žmonėmis tenkina.

Pažiūrėkite kad ir į šį vyruką.

Nešiojamuosius kompiuterius pasiruošęs ir pakelti, kad nesukaistume, ir į prabangų krepšį įdėti, ir apdrausti, ir apsaugos sistemą įdiegt (šitą Orbicule būtinai Afroditei (Mac) parsiūsiu, kad nieks nagų nekištų)… Ai beje, girdėjau, kad kai kuriuos iš mūsų nusipirkę žmonės gauna krepšį ir pelę.. Čia tokia kaip vestuvinė (sorry, partnerystės) dovana :)

Taip ir kankinuosi per dienų dienas su klausimais, ar mane kas nors nusipirks? Ir KOKS bus tas šeimininkas? Kur gyvensim? Ką veiks su manim (tikiuosi „Connect“ kortelė nebus užmiršta)? O gal aš pats esu per daug išrankus savo šeimininko atžvilgiu? Ech, bet vis tiek, norisi tvarkingo šeimininko, prižiūrinčio savo (ne)mobiliaką. Aišku, gražūs rūbai apie kuriuos rašiau irgi niekam nepamaišė  Arba bent jau kokį skiną nupirk, gerbiamas mano ateities Šeimininke… em… Partneri ;)

Aš, toks vienišas jaunas laptopas,
Noris išeit į plačiąsias erdves,
Ieškau žmogaus, kurs manim naudotūs,
Nes niekad nieks nenupirks manęs…

Aš naršau tik sparčiu internetu,
Nesvarbu man, prie ko tai prives,
Mobiliakai man sukelia juoką,
Nes niekad nieks nenupirks manęs… (2 k.)

O jei rimtai, tai tikiuosi nupirks :)

Rodyk draugams

Internetas mane “atjungė”. “Atjungė” tiek, kad kurį laiką net nemačiau, kas darosi aplinkui - tik tai, kas darosi tinkle. Net Afroditę beveik pamiršau.

O šiandien pamačiau, kad ji kažkokia sunerimusi, nuliūdusi. Net ekranas papilkėjęs. Bandžiau prisimeilinti, paguosti, bet ji tik užlenkdavo ekraną žemyn. “Kas gi, mažute?”, - klausiu.

O pasirodo štai kas. Nebėra Žižiaus. Jau dvi dienos kaip nebėra. “Užsibrowsinęs” net nepajutau, kaip jį tylutėliai paėmė duoti kažkam pabandyti ir… negrąžino į vietą.

Galvojau, va dabar ir kankinsiuos. Afroditė nepaguodžiama, jaučiasi kaip marti Vingių šeimynoje, atskirta nuo savųjų. Dabar reikės vaidinti džentelmeną, tyliai ir supratingai liūdėti šalia ir vien savo išvaizda ją tikinti, kad nepalengvėjo - vis tik Žižius buvo šioks toks konkurentas - o apsunko gyvenimas be jo.

Bet mane išgelbėjo, vėlgi, “Omni Connect’as”. Tik spėjau nutaisyti rūgtelėjusią miną ir atsidusti, tirlim - naujas laiškas pašto dėžutėje. Siuntėjas - “protingesnisuzzizeka@inbox.lt“. Hehe. Iš karto perkandau to egocentriko stilių. Aišku, Žižius:)

Pacituosiu šiek tiek, ką jis mums parašė:

“Na, moliūgėliai, ką, nenupirko dar?

Aš rašau iš naujų namų. Turiu jų net dvejus - butą Pilaitėje ir biurą senamiestyje. Taip taip, kasdien keliauju šitokius atstumus!

Truputį neįprasta, nes keliuosi tik kokią dešimtą, kai buvau įpratęs aštuntą. Aišku, miegot einu kaip papuola, kartais ir kokią penktą ryto. Klaviatūrą man kartais aplaisto.

Keistas jausmas, kad kažkas kitas per mane naršo. Jėzau, ko tik neprisižiūriu… Khem. Ir neseniai patyriau savotišką jausmą, kuris dabar man tapo kasdienybe.

Tai yra nei iš šio, nei iš to šviesos greičiu paspaudžiama kombinacija Ctrl Fn f4 (pas tave, seni, tai būtų Alt Tab). Tik po kurio laiko, atsitokėjęs po to keisto jausmo, pastebėjau, kad jis būna tik biure ir tik kai kas nors eina pro šalį. Kartais stengiamasi perjungti, pvz., “tetrį” į darbinius dokumentus, kartais - kokį įdomesnį puslapį, kurį būnu tik pradėjęs tyrinėti su filosofiniu susidomėjimu.

Dar pajutau, kad esu toks, kuriuo didžiuojamasi. Mane nešasi į kavines, pietauti, ir t.t. Aš, aišku, kantriai ištveriu lašelį barščių ant savo “enter” ar purslelį alaus ant ekrano. O žinai, seni, dėl ko?

Nes manim didžiuojasi:) Tu neįsivaizduoji, koks jausmas, kai mane nusineša į “Cozy”. Pas mus į kuklų saloną retai užsukdavo TOKIŲ žmonių, kokių esama ten. Žinok, už šukuoseną jie moka tiek pat, kiek už žemesnės klasės mobilką. Nejuokauju, girdėjau kalbant apie tai.

Žodžiu, čiau, braške, parašysiu dar. Bučkis Afriukei ir linkėjimai iš platesnio pasaulio:)”

Afroditė, pamačiusi laišką, net atgijo, turėtų kojas, būtų pradėjusi šokinėti.

O aš sunerimau. Gal jūs padėsit. Mane kamuoja nerimas ir didžiulis klausimas: kas yra Žižiaus šeimininkas? Kokia jo profesija?

Jei iki kito Žižiaus laiško atspėsit, paprašysiu konsultančių, gal duos atspėjusiam kokį suvenyrą, ar kaip… ;)

Rodyk draugams

Dėdulė Steve’as (visų Mac’ų tėvas ir, nepabojikime šio žodžio, Dievas) šiandien pristatė pasauliui naują Afrodinės (Macbook) pusbrolį - Macbook - Air. Ploniausias pasaulyje (ne)mobiliakas, be dvd ir cd grotuvų ir sako, kad visas “žalias” t.y. pagamintas iš gamtai nekenksmingų medžaigų. Pažiūrėkime reklamą:

nuodugnesnis žvilgsnis:

Laukiam nesulaukiam jo mūsų salone!!!

P.S. vis dar naršau ir ieškau dėdulės Steve’o kalbos… :)

Rodyk draugams

Karjeros pradžioje Bradas Pittas nevengdavo pozuoti su mobiliaisiais telefonais savo nuogos krūtinės fone…

Rodyk draugams

Šiandien gimtajame mūsų salone tarp laptopų užvirė diskusijos apie madą. Tiksliau ne diskusijos, o toks lengvas liūdnokas atodūsis, kad mes visi vis atrodome vienodai. Kokie išriedame iš gamyklos, tokie ir baigiame dieneles.. O taip norėtųsi kokios prabangesnės  „drapanėlės“, norėtųsi, kad klavišai būtų vieninteliai pasaulyje..
Su liūdna šypsena, pro „Omni Connect“ vartus, nėriau pasidairyt ar nėra kokio nešiojamųjų kompiuterių „butiko“. Pasirodo (ne)mobiliakams dizainus pasirengę kurti top dizaineriai. Gaila, ne Lietuvoje..
Žinomas kompiuterių žurnalas „PC Magazine“, švęsdamas savo 25-ąjį jubiliejų (sveikinimai ir iš Lietuvos!), paskelbė „Computerlicious Design Experience“. Dešimt top dizainerių (Coltrane Curtis, DDCLAB, James de la Vega, Paul Frank, Shepard Fairey ir kt.) prisilietė savo unikaliomis idėjomis, rankomis, adatomis ar teptukais prie dešimties HP nešiojamųjų kompiuterių (HP Pavilion tx1000z, HP Pavilion dv6500t, HP Pavilion dv9500z arba HP Pavilion HDX 9000 (Dragon). Vėliau šie vienetiniai šedevrai bus parduodami per eBay, o garsus Cristina fondas lėšas paskirstys labdaringiems tikslams. Žvilgtelkit čia, jau yra pirmasis vaizdelis iš dizainerių dirbtuvių. Net seilė tysta: kad man taip dugną apsiūtų odą ir tikrai neprieštaraučiau, jei ant mano žalio korpuso atsirastų Paul Frank beždžionėlė Julius. :)

Juozukai, Sandra, nemiegokite, didelę klientūrą galėtumėt susirasti tarp (ne)mobiliakų ;)

Rodyk draugams