BLOGas.lt
Naujausi įrašai
  Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Itališkos varžybos





Spėkite, kas prasideda pusbrolio iš Italijos atvykimu ir baigiasi ekranų lenkimo varžybomis?


Ne, tai ne dar viena „Sopranų“ serija. Taip buvo šiandien, kai į saloną atvežė naują Dell‘ą „Dell Vostro 1000“.


Tik primeskit, kokio kalibro gali būti siurprizas korėjietiškam laptopui, kai jis iš ryto sužino, kad jo tėvo sesuo kažkada sukryžmino savo procesorių su kietu italų kilmės disku.
Už nugaros pasigirsta džiaugsmingas „Cugino!!!“ ir sinchroniškas apkabinimas, po kurio vos trumpo sujungimo negavau.
- Wuou, wuou, valdyk apsukas, bo perkaisi. – atkirtau, netekęs žado. – naujokas būsi?
- Posbrolito, negi nelaukei? Aš čia šitokius logistikos pragarus kentėjau, kad iki tavęs atvažiuočiau, o tu… net apkabinti manęs nesiteiki?! Ajajai. Kavos turi? Pageidaučiau Espresso… ir šunį prašau patraukti, nes man alegrrrija.
- Turbūt norėjai pasakyti alergija. Be to, čia ne šuo, čia mano nauja pelė.



Taip ir susipažinom. Tada atsisiuntėm pigiausio linuxinio „Vino“ ir pradėjom pažindintis su kitais salono gyventojais.
O tas mano pusbrolis, pasirodo, neblogas lovelasas ir šelmis, kaip reta. Tik pristačiau savo mylimąją Afroditę, ir iškart gavau repliką – „O! Afrrrrrodite, aš tavo savižudis amūras, ištraukit strėlę iš ventiliatoriaus, nes man jau karšta!“


Greit aš jam tą strėlę ištraukiau. O Afroditei pasakiau, kad jis nesuderinamas su MAC OS. „Sena šeimos istorija.“ Atrodo suveikė.
Megabaitai vyno siuntėsi ir pylėsi, siuntėsi ir pylėsi… Kam per BlueTouth‘ą, kam per USB raktą, kam per Omni Connectą… Pusbrolis savo pliurpalais apie saulėtą Italiją ir Rimini kurortus spėjo apdumti visų moteriškų laptopių ir mobiliakių ekranus. Su tuo vyriškos giminės kompiuterių pavydo taurės pildėsi ir kaupėsi… Kol galų gale, pasisėdėjimas pasiekė kulminacija. Visi vyriški laptopai nusprendė surengti Vostro išbandymą ekranų lenkimo varžybose.
Varžybos prasidėjo Benzino (Nokios N95) priplojimu prie sienos. Mažylis pervertino savo jėgas.


Dabar renkame lažybų statymus. O kad būtų įdomiau, siūlyti savo favoritą galite ir jūs.



Varžybose dalyvauja trys komandos:
greitieji pramogautojai,
darbiniai arkliukai,
ir verslininkai.



Visas sąrašas čia.



Nugalėtoją paskelbsiu su kitu įrašu.


Darosi karšta…

Realybės šou „Kita“

Turbūt pamenate poros dienų istoriją apie mano pasikorusią pelę. Negalėdamas ilgai gėdėti (nes patys žinote, kad be pelės negaliu brauzinti, o tai tas pats, kas būti užpakuotam dėžėje), įdėjau skelbimą į Google apie atranką pelėms. Tai, kas dėjosi toliau, galima pavadinti realybės šou „Kita“, o aš pasijutau labai potencialiu darbdaviu.
Teko susipažinti su įvairiausiomis pelėmis, net ir Simono Bartkaus antrininkė buvo užsukusi. Štai maža jų CV dalis:



Kaip ir kiekvienoje atrankoje, taip ir šiame realybės šou „Kita“, pasitaikė įdomių kandidatų, kuriems, deja, teko ištarti „Kita“. Štai TOP‘as:



Tvirtoji ūkvedė „Pinocio mice“.


 
Pa‘kiti‘nau, nes pagal skambesį labai tuštoka viduje pasirodė



Mane sugraudinusi „Mini mouse“.



Pa‘kiti‘nau, nes man spuogai ant ekrano jau nebedygsta – esu subrendęs Dell‘as ir ieškau pelėse didesnių privalumų!



„Ufonautė“



Nors šioji gali didžiuotis didesniais privalumais, vis tiek pa‘kiti‘nau. Nes nesupratau, kur priekis, o kur užpakalis. Maniau, kad nerasime bendros kalbos…



„Neoandartalitė“.



Pa‘kiti‘nau, nes nesu Flinstonas. Esu laptop‘as, kuris skirtas būti nešiojamu, tai kam nešiotis dar ir akmenį?



„Barbė“.



Pa‘kiti‘nau, nes kam man katė vietoje pelės?



„Kardiologė“



Pa‘kiti‘nau, nes nesu koks žmogus, kad širdies reikėtų. Brauzinimas juk kartais toks žiaurus – visko pamatai tame internete. Be to, nenoriu mirti nuo širdies smūgio, todėl geriau jos ir neturėti.



Na ir ilgai svarstęs išrinkau šią švelnią pelytę „Mis hairy 1867“.



Visada patiko moterys su ūsais. O šita tiek ūsuota ir švelni, kad negalėjau atsispirti. Be to, per savo motyvacinį pokalbį ji gyrėsi, kad atbaido virusus. Jeigu pamenate, ką man teko patirti anksčiau, suprasite, kad nuo jų norių apsisaugoti… Tad ši gražuolė dabar jau tupi insertuota mano USB angoje - pranešiu apie tai, kaip ji dirba…

R.I.P. Mousy

Kai tapau mokytoju, kompiuteriu bandytoju, mano social skill‘as pakilo. Dabar mane liečia žmonių rankos. Daug rankų… Daug rankų, daug žmonių, daug susižavėjimo šūksnių ir daug „wow, geras.. ė, einam ten.. o davai pažiūrim tą..“. Tarp manęs ir salono lankytojų, kai jie per mane naršo internete, tas kelias ar keliolika minučių, užsimezga ypatingas ryšys. Juk man atverti jie patiki slapčiausius tinklalapius, jų žinutės draugams „FaceBooke“ pirma patenka į mano įvesties ir išvesties įrenginius.
Man patinka aktyvus socialinis gyvenimas. Tikrai. Deja, per tą džiaugsmą, nuolatinį bendravimą, rankų mišką nepastebėjau, kaip kankinasi man artimiausi įrenginiai… Pastebėjau, tik per vėlai… :,(

R.I.P., Mousy. Tu buvai geriausias draugas.
P.S. Karstas (originali įpakavimo dėžutė) atiduodamas EMP tarnybai rytoj, 12.00 val.
P.P.S. kaip manot, verta filmuką duoti į „Pravdos“ vienos minutės konkursą?

KOŠMARAS

Šiąnakt susidūriau su tuo, ką žmonės vadina sapnais. Po darbo dienos mane tradiciškai buvo išjungę konsultantai. Kai ryte vėl įjungė, aš atsiminiau, kad naktį mano harde sukosi keistos mintys paveikslėlių pavidalu. Sapnavau Afroditę. Ne, mes sapne nebuvome susijungę per tinklo kabelį. Tai ji darė su kitu įrenginiu. Ir ne bet kuo, o MOBILIAKU!!!!!!!!! Įsivaizduojate, koks man šokas?? Jeigu Jums dar tai neatrodo baisu, pabandykite įsivaizduoti, kaip aptinkate savo mylimą žmoną su nykštuku. Arba kokiu penkiolikmečiu. Ką mobiliakas gali pasiūlyti tokiam rafinuotui kompiuteriui kaip Afroditė? Kuo jis geresnis?.. Neįsivaizduoju. Bet faktas, kad tai aš sapnavau. O kas baisiausia, sapne jie ne tik buvo susijungę. Jis joje kažką paliko, iš ko po kelių mėnesių atsirado keistas aparatas.
Ačiū gatesui, kad tai buvo tik sapnas…

Atrodo, tampu svarbus

Tik taip galiu pavadinti keleto paskutiniųjų dienų įvykius. Pamenate, kai tapau Mokytoju? Galima sakyti, tai buvo mano naujų potyrių pradžia. Kasdien sulaukiu bent keleto telefonų ar kompiuterių apsilankymo. Ir pokalbiai būna gana skirtingi. Vieni skundžiasi, kad pas juos nėra “Omni Connecto” (bet žinot, gimęs SMSint, niekad nebrauzins), kiti pasakoja apie savo nelaimingą gyvenimą ar mažai RAMo. Pradedu suprasti, kodėl kartais Mokytojas atsiskyręs įsijungdavo visokius meditacijos puslapius ir ten pranaršydavo gerą pusdienį. Būti pačiu viršiausiu nėra taip lengva, kaip kad atrodė. Nežinau, ar esu geras lyderis: juk reikia ir mokėti išklausyti, ne tik daugiau už visus protingiau kalbėti. Juk dabar esu viršesnis ir už tuos, su kuriais buvau draugas… Trumpai kalbant, esu labai pasimetęs. Gal kas nors iš gerbiamų skaitytojų turi patirties, kaip elgtis, kai pareigomis esi pats aukščiausias savo aplinkoje?.. Labai laukčiau patarimų…


Pas ką didesnis…

Salono lentynų gyventojai, užsikrėtę rekordų manija, pradėjo masiškai fiksuoti naujus rekordus.


Benzinu pravardžiuojamas Nokia N95, pirmas pareiškė, kad jo 8 GB talpa yra didžiausia tarp visų čia esančių mobiliųjų telefonų. Keista, kad jis išvis nusižemino iki mobiliakų. Juk visada save kompiuteriu laikė.
Sania tą pačią minutę pranešė - „o as mane daugiausia megapikselių ir geriausia nuotraukų kokybė. Vot!“.


O rozetė (Motorola Razr)  ėjo pas visus ir matavosi pločiu kol galų gale pareiškė, kad ji ploniausia ir gražiausia mobilioji telefonė salone.



Aš, kaip šiek tiek pasaulio matęs ir ilgiausiai čia gyvenantis laptopas su internetu, į viską pažiūrėjau iš viršaus ir pabandžiau rasti tikruosius pasaulio nešiojamų kompiuterių rekordininkus.


Mano mėgiamiausias tinklaraštis nežinau.lt pranešė apie didžiausią saulės baterijų fermą, į kurią kada nors su žmona norėčiau nuvykti pasideginti. Bet palikim kompiuterines svajones ateičiai.


Kaip rodo google images – didžiausias nešiojamas kompiuteris yra šitas, pastatytas Frankfurto oro uoste:





Mažiausias – šitas, telpantis ant maniškio touch pad‘o:






O greičiausias laptopas, kurį paskelbė Windows Vista, kaip nebūtų keista yra Mac Book Pro – praneša gizmodo.com.



Gal ir nesu kažkoks IT steroidais prifarširuotas, galintis pasididžiuoti super galiomis, laptopas, bet man užtenka ir to ką turiu – neribotas internetas ir geri draugai. :)


O Tu, ar priklausai partijai?

Tarp į saloną užsukančių žmonių dažnai pasigirsta stebuklingi žodžiai: „rinkimai“, „partijos“, „kandidatai“, „programos“. Mane šie burtažodžiai taip pakerėjo, kad nusprendžiau panaršyti pasauliniame tinkle. Pasirodo, šiais metais bus Seimo (toks didelis žmonių sambūris, a la salonas) rinkimai Lietuvoje, o amerikiečiai rinks savo Prezidentą. Renka žmonės partijas, iš partijų ar partinius. Aš irgi užsinorėjau į partiją. Gal yra kokia nors Lietuvos (ne)mobiliakų partija?

Radau! Lietuvoje pasirodo (ne)oficialiai veikia „Apple“ fanų sanbūris, besivadinantis „MacPartija“. Kiek supratau iš forumo, partinių būtų galima priskaičiuoti apie porą šimtų. Aktyvių partiečių skaičiui tikriausiai užtektų ir funkcinių klavišų (F1, F2, F3 etc.) linijos… :( Šis liūdnas faktas sugriovė mano įsitikinimą, kad Lietuvos jaunimas alpsta dėl prakąsto obuoliuko. Aš pats negaliu būti objektyvus, nes esu įsimylėjęs Afroditę („Apple MacBook MB061“), tačiau mūsų mažuma… Net neužtektų parašų tikrai partijai įregistruoti…

O plačiajame užsienyje pasirodo yra ne tik „Mac“ partijos, o ir ištisi socialiniai, pramoniniai judėjimai. Kaip ir tikra visuomenės klasė, šis sluoksnis valdo ir propagandos mechanizmus – kuria savo filmus. Vienas jų vadinasi „Mac Heads“  ir pasirodys dar 2008 metais. Draugiški filmo kūrėjai net siūlo galimybę pasirodyti filme, tereikia nusiųsti savo video. Ar Lietuvos „MacPartija“ pasuks tradicinių partijų neveiksnumo ir neveiklumo keliu?

Mane sužavėjo filmo „Mac Heads“ reklaminis filmukas. Koks kultas, kokia aistra ir atsidavimas! Kai kur gal net šiek tiek bauginantis ir liguistas.. :)




Ech, tos partijos, šmartijos… Aš norėčiau būti „Dell“ idėjiniu vadu. Bendruomenės, ne partijos. :) Gal ir Seime vietų turėtume :)

Tuoj kaip dėsiu… idėją!

Jau rašiau apie plačiuosius reklamos vandenis ir kūrybinių idėjų fontanus. Ką čia slėpti – internetas įkvepia naujiems išbandymams, kuriuos iš neturėjimo ką veikti išspaudžiu kaip gyvenimo mestą citriną.


Kai ant monitoriaus užtiško didelis lašas ketčiupo, nutariau su tuo nesitaikstyti ir dėti idėją atgal. 
Pradžioj, sako, reikia sukurti kažkokį šūkį, kuris atspindi išskirtinį brando charakterį, filosofiją ir visokius kitokius vėjus.



Kadangi reklamuosiu ne ką kitą, o Dell Inspironą, reklaminis šūkis bus toks: „Taviškis čia“, kas yra išversta iš angliško: „Yours is here“. O kadangi pagrindinis Dell‘o išskirtinumas – spalva priderinama prie tavo stiliaus – visa reklamos idėja yra tokia: Taviškis čia yra žalias, čia – mėlynas, čia – baltas, o čia – raudonas.Reklamos kūrimas man visada atrodė lengvas. Todėl ir šiam darbui daug pastangų nedėjau. Dariau su paint’u :)


Įvertinkit patys:


Įšventintas


Vakar vidurnaktį mūsų salonas pradėjo keistai gausti ir urgzti. Tamsoje įsijungė keli melsvi (ne)mobiliakų ekranai, visi mobiliakai ėmė vibruoti . Pabudau nuo to garso ir nuo jausmo, kad į mane plūsta duomenys - didžiuliai kiekiai duomenų.
Užsimiegojęs ir išsigandęs išgirdau HiPio balsą.
- O, (ne)mobiliake!, - dudeno Mokytojas nenatūraliai pažemėjusiu balsu.
- O, (ne)mobiliake!! - tiesą sakant, aš ir toliau galvojau, kad sapnuoju, tai nieko nedariau.
- Nemobiliake, po velnių, kelkis, …., taigi šventinam tave į Mokytojus!,- HiPio balse jau jautėsi isterijos gaidelė, tai kilstelėjau apsiblaususį ekraną. Visi į mane nukreipti mobiliakų ekranėliai nušvito įvairiomis spalvomis, ėmiau mirksėti.
- O, (ne)mobiliake, išmušė tavo naktis, ištinkantį laptopą kartą gyvenime. Tik gavęs “OmniConnect’ą” sužinojai, ką reiškia būti susijungus su viso pasaulio laptopais; pajutai jausmą, kai per tave sruvena dešimtys megabaitų; išmokai pats atsidaryti naršyklę ir naudotis google; išmokai darbo metu žiūrėti “YouTube” nepastebint konsultantėms; pajutai, kas yra naršymo džiaugsmas ir pavojai. Todėl skelbiu jus (ne)mobiliaku ir connect’u. T.y., atleiskit, gerbiamieji, senam HiPiui, skelbiu tave, (ne)mobiliake, naujuoju salono Mokytoju, kuris rodys visiems kelią per vingiuotą skaitmeninį gyvenimą ir savo noru taps bandomuoju aparatu įvairioms naujovėms, e-parašui, naujiems USB aparačiukams, mikliems ir nemikliems salono lankytojų pirštams…
Nejučia sudrebėjau, prisiminęs, kaip tai gali būti skausminga.
- Tai - didi atsakomybė, jaunasis laptope. Ir didus skausmas man, kurio HiPių dinastija prarado sostą šiame salone ir turėjo jį užleisti spalvotajam. Bet nuo rytojaus aš pasišalinsiu į amžinojo interneto plotus, kur joks laptopas niekada nebeatsijungia.
HiPis staiga išsijungė ir nutilo. Girdėjosi tik tylus aušintuvo knarkimas.



Šiaip galvojau, kad sapnuoju, kol nepabudau šįryt ir nesupratau, kad jau esu padėtas Mokytojo vietoj. Vos neapsiverkiau - juk tai didžiulė atsakomybės ir darbo našta. Bet monitoriumi žemyn riedantį pikselį sulaikė pasididžiavimo kupinas Afroditės žvilgsnis.

AIDS - dalykas rimtas

Nors mes, kompiuteriai, tokiomis baisiomis ligomis nesergame (sergame daug baisesnėmis), bet net ir mane sujaudino šiandien gautas linkas. Pasirodo, žmonės, kuriems rūpi ne tik kaip daugiau pinigų užkalt ar kuo pilniau pilvą prisikimšt, sugalvojo gražią akciją Afrikoje gyvenantiems ir AIDS sergantiems žmonėms. Prie akcijos prisijungė didelės kompanijos, tokios kaip “Apple“, “Motorola“, GAP, “Armani” netgi “Converse“. Kiekviena įmonė išleidžią specialiai akcijai skirtą produktą, kurį pažymi (RED) ženklu. Dalis pinigų, gautų už kiekvieną tokį parduotą produktą, atitenka sergantiems AIDS. Gražu, ar ne? Bet gražiausia ne tai :) Gražiausias yra tai, kad akcijoje dalyvauja mano giminaičiai!