(Ne)mobiliako dienoraštis

Po kai kurių blogerių įrašų ir pamokėlių susigundžiau ir aš kyštelti nosį į internetines parduotuves. Kreditinių kortelių aš, aišku, neturiu ir duomenų vagystėm neužsiiminėju, tačiau visai smagu pavartyt virtulių parduotuvių katalogus. Juk mano gimtasis „Omnitel“ salonas tai beveik tas pats amazon.com, todėl lengvai galiu susitapatinti su ten esančiomis knygomis, DVD diskais ar broliais kompiuteriais.

Kadangi pastarosiomis dienomis padaugėjo lankytojų, ateinančių į saloną su tautinėmis vėliavėlėmis, pasidarė įdomu, ką užsieniečiai gali nusipirkti bene didžiausioje online parduotuvėje – amazon.com. Linksmi dalykai pažiro į mano naršyklę :)

Įdomu, ar daug amerikiečių merginų pasipuoštų šiais marškinėliais? :)

O čia kažkas nežino trispalvės spalvų sekos….

Gal nieko negirdėjo apie A.Mamontovo naują albumą?

Žvelgiau toliau į amazon.com vandenis. Kepuriukai, džemperiukai ir dar džemperiukai. Visur neįsivaizduojamos rašybos klaidos. „I love Utenos“, „Kiss me, I‘m from Klaipedos“… Kas drįsta iškraipyti lietuviškus vietovardžius??? Kur žiūri tą drąsių jaunuolių minia, žygiavusi Gedimino prospektų (skaičiau lrytas.lt)?

Bet šis įrašas apie e-prekybą.Pasakysiu aš jums, kad amazon.com tai dar nieko. Tikrasis „blogis“ ir laiko ėdikas yra pasaulinis turgus „ebay“. Ten gali sėdėt valandų valandas ir nenusibos naršyti, ieškoti, statyti ir dar kartą naršyti. Savo brolių „Dell Inspironų 1521“ radau pusantro šimto!!

Žinokit džiaugiuosi, kad kortelės neturiu, nes prisipirkčiau visko visko, reikia ar nereikia, kaip šis pasaulinio garso dainininkas:

Beje, girdėjau į Lietuvą atvažiuoja žmogėnams kultinė grupė „Backstreet Boys“  Gal kas mane paims :)

Visą ilgąjį savaitgalį rezgiau planą, kaip patekti TEN, kur žada susirinkti didžioji dalis Lietuvos blogerių – į BLOGin‘ą, antrą blogerių konferenciją. Jau žinojau, kad Benzinas N95 ten tikrai bus. Sklando gandas, kad jis atiteks vienam iš populiariausių Lietuvos blogerių.

Sekasi gi Nokioms. O kaip gi aš – bene vienintelis bloginantis laptopas pasaulyje? Nejau taip ir gulėsiu salone veidą ant klaviatūros parėmęs?

Tai va, o planas yra maždaug toks: rasti žmogų-blogerį su akreditacija. Susitarti su juo, kad jis pasiimtų mane iš salono ir nusineštų į BLOGin‘ą…

Blogas planas. Turi geresnį? Pasiūlyk.

Jei kas manęs paklaustų, ko aš bijau, turbūt atsakyčiau, kad to, kurio vardą baisu ištarti - vaikio, nuo kurio prisilietimo miršta visi kompiuteriai. 

Negaliu pamiršti, kaip šįryt pabudau.
Pabudino mane švelniausias pasaulyje brūkštelėjimas per klaviatūrą.
Dar niekad nebuvau patyręs tokio jausmo. Bet kas, kas prieidavo prie manęs ryte, grubiai ir paskubomis paspausdavo mygtuką “On”, ir viskas.
Šiandien viskas pasikeitė. Įsijungus ekranui pamačiau, kad esu… šluostomas… Švelnia minkšta šluotele niūniuojanti konsultantė šluostė mano mygtukus. Braukė jais pirmyn ir atgal. Ko gero, taip, kaip jaučiuosi aš, jausdavosi vargonai, kai prie jų prisėsdavo Bachas.
Net mano Windows’ų melodija, kurią girdėjau tik aš pats, nes garsas buvo išjungtas, man skambėjo kažkaip kitaip. Netyčia vis įsijunginėdavo visokios bendravimo programos, tai skype’as, tai gtalk’as, tai net seniai pamirštas windows messenger’is. Kažkaip net ekranas pats šiandien atsilenkė gerokai stačiau nei paprastai, jei suprantate, ką turiu omeny.
Ir kaip tik jo atsilenkimo kampui pasiekus 90 laipsnių viskas stabtelėjo. Mano ekranas susidūrė su pajuodavusiu Afroditės desktopu. Bandžiau nuslėpti nerimą, bet nepavyko - visa operacine sistema laukiau, kol naujoji konsultantė prieis prie manęs.
Ir staiga mano laukimas, jau pavirtęs virš manęs į kažkokį rožinį pūkų debesį, baigėsi. Jį išsklaidė šūvis… Ne, ne šūvis, smūgis, ir jei būčiau aš žmogus, tai būtų širdies smūgis. Aš išgirdau, kaip ji juokėsi. Taip juoktis gali tik žmogus. Ir tikriausiai tik vienas žmogus, nors jį parodijuoja daugelis.

Spėkite, kas prasideda pusbrolio iš Italijos atvykimu ir baigiasi ekranų lenkimo varžybomis?

Ne, tai ne dar viena „Sopranų“ serija. Taip buvo šiandien, kai į saloną atvežė naują Dell‘ą „Dell Vostro 1000“.

Tik primeskit, kokio kalibro gali būti siurprizas korėjietiškam laptopui, kai jis iš ryto sužino, kad jo tėvo sesuo kažkada sukryžmino savo procesorių su kietu italų kilmės disku.
Už nugaros pasigirsta džiaugsmingas „Cugino!!!“ ir sinchroniškas apkabinimas, po kurio vos trumpo sujungimo negavau.
- Wuou, wuou, valdyk apsukas, bo perkaisi. – atkirtau, netekęs žado. – naujokas būsi?
- Posbrolito, negi nelaukei? Aš čia šitokius logistikos pragarus kentėjau, kad iki tavęs atvažiuočiau, o tu… net apkabinti manęs nesiteiki?! Ajajai. Kavos turi? Pageidaučiau Espresso… ir šunį prašau patraukti, nes man alegrrrija.
- Turbūt norėjai pasakyti alergija. Be to, čia ne šuo, čia mano nauja pelė.

Taip ir susipažinom. Tada atsisiuntėm pigiausio linuxinio „Vino“ ir pradėjom pažindintis su kitais salono gyventojais.
O tas mano pusbrolis, pasirodo, neblogas lovelasas ir šelmis, kaip reta. Tik pristačiau savo mylimąją Afroditę, ir iškart gavau repliką – „O! Afrrrrrodite, aš tavo savižudis amūras, ištraukit strėlę iš ventiliatoriaus, nes man jau karšta!“

Greit aš jam tą strėlę ištraukiau. O Afroditei pasakiau, kad jis nesuderinamas su MAC OS. „Sena šeimos istorija.“ Atrodo suveikė.
Megabaitai vyno siuntėsi ir pylėsi, siuntėsi ir pylėsi… Kam per BlueTouth‘ą, kam per USB raktą, kam per Omni Connectą… Pusbrolis savo pliurpalais apie saulėtą Italiją ir Rimini kurortus spėjo apdumti visų moteriškų laptopių ir mobiliakių ekranus. Su tuo vyriškos giminės kompiuterių pavydo taurės pildėsi ir kaupėsi… Kol galų gale, pasisėdėjimas pasiekė kulminacija. Visi vyriški laptopai nusprendė surengti Vostro išbandymą ekranų lenkimo varžybose.
Varžybos prasidėjo Benzino (Nokios N95) priplojimu prie sienos. Mažylis pervertino savo jėgas.

Dabar renkame lažybų statymus. O kad būtų įdomiau, siūlyti savo favoritą galite ir jūs.

Varžybose dalyvauja trys komandos:
greitieji pramogautojai,
darbiniai arkliukai,
ir verslininkai.

Visas sąrašas čia.

Nugalėtoją paskelbsiu su kitu įrašu.

Darosi karšta…

Turbūt pamenate poros dienų istoriją apie mano pasikorusią pelę. Negalėdamas ilgai gėdėti (nes patys žinote, kad be pelės negaliu brauzinti, o tai tas pats, kas būti užpakuotam dėžėje), įdėjau skelbimą į Google apie atranką pelėms. Tai, kas dėjosi toliau, galima pavadinti realybės šou „Kita“, o aš pasijutau labai potencialiu darbdaviu.
Teko susipažinti su įvairiausiomis pelėmis, net ir Simono Bartkaus antrininkė buvo užsukusi. Štai maža jų CV dalis:

Kaip ir kiekvienoje atrankoje, taip ir šiame realybės šou „Kita“, pasitaikė įdomių kandidatų, kuriems, deja, teko ištarti „Kita“. Štai TOP‘as:

Tvirtoji ūkvedė „Pinocio mice“.

 
Pa‘kiti‘nau, nes pagal skambesį labai tuštoka viduje pasirodė

Mane sugraudinusi „Mini mouse“.

Pa‘kiti‘nau, nes man spuogai ant ekrano jau nebedygsta – esu subrendęs Dell‘as ir ieškau pelėse didesnių privalumų!

„Ufonautė“

Nors šioji gali didžiuotis didesniais privalumais, vis tiek pa‘kiti‘nau. Nes nesupratau, kur priekis, o kur užpakalis. Maniau, kad nerasime bendros kalbos…

„Neoandartalitė“.

Pa‘kiti‘nau, nes nesu Flinstonas. Esu laptop‘as, kuris skirtas būti nešiojamu, tai kam nešiotis dar ir akmenį?

„Barbė“.

Pa‘kiti‘nau, nes kam man katė vietoje pelės?

„Kardiologė“

Pa‘kiti‘nau, nes nesu koks žmogus, kad širdies reikėtų. Brauzinimas juk kartais toks žiaurus – visko pamatai tame internete. Be to, nenoriu mirti nuo širdies smūgio, todėl geriau jos ir neturėti.

Na ir ilgai svarstęs išrinkau šią švelnią pelytę „Mis hairy 1867“.

Visada patiko moterys su ūsais. O šita tiek ūsuota ir švelni, kad negalėjau atsispirti. Be to, per savo motyvacinį pokalbį ji gyrėsi, kad atbaido virusus. Jeigu pamenate, ką man teko patirti anksčiau, suprasite, kad nuo jų norių apsisaugoti… Tad ši gražuolė dabar jau tupi insertuota mano USB angoje - pranešiu apie tai, kaip ji dirba…

Kai tapau mokytoju, kompiuteriu bandytoju, mano social skill‘as pakilo. Dabar mane liečia žmonių rankos. Daug rankų… Daug rankų, daug žmonių, daug susižavėjimo šūksnių ir daug „wow, geras.. ė, einam ten.. o davai pažiūrim tą..“. Tarp manęs ir salono lankytojų, kai jie per mane naršo internete, tas kelias ar keliolika minučių, užsimezga ypatingas ryšys. Juk man atverti jie patiki slapčiausius tinklalapius, jų žinutės draugams „FaceBooke“ pirma patenka į mano įvesties ir išvesties įrenginius.
Man patinka aktyvus socialinis gyvenimas. Tikrai. Deja, per tą džiaugsmą, nuolatinį bendravimą, rankų mišką nepastebėjau, kaip kankinasi man artimiausi įrenginiai… Pastebėjau, tik per vėlai… :,(

R.I.P., Mousy. Tu buvai geriausias draugas.
P.S. Karstas (originali įpakavimo dėžutė) atiduodamas EMP tarnybai rytoj, 12.00 val.
P.P.S. kaip manot, verta filmuką duoti į „Pravdos“ vienos minutės konkursą?